Seniai seniai Vilniuje Pylimo g-je veikė vaikų kavinė “Nykštukas”. Atsimenu, kaip bežiūrėdamas į už lango rate besisukančią voverę galėjau valandą nė nepyptelėdamas su mama laukti, kol atsilaisvins staliukas. Dar atsimenu prieblandą, didžiulį akvariumą, atskirus , mažesnius staliukus ir kėdes vaikams. Ir nuostabius nuostabius šokoladu aplietus plombyro ledus naminiame vafliuke. Ir tai, kad pastoviai zirzdavau, kad mane nusivestu vėl.
O ką prisimenate jūs? Gal turite foto. Google šiuo klausimu labai skurdus….
skaniai.lt RSS
-
-
Registracija naujienoms
{ 21 } Comments
Sveiki, kavine “Nykštukas” buvo ne Pylimo gatvėje, o Petro Cvirkos (dabar Pamėnkalnio). Ir dar ten buvo tokio didelio didelio meškino iškamša
Labiausiai prisimenu mažesnius stalus ir ledus su šokoladu
Dar, man rodos, buvo kažkokių ryškių piešinių ant sienų… Labai buvo liūdna, kai ją uždarė, o tėvai vis guosdavo, kad atidarys vėl. Bet ilgainiui langus uždangstė, visur apdulkėjo ir supratau, kad nebeatidarys.
Radau “Pravdoje” vieną nuotrauką
http://www.pravda.lt/files/ed18/294690.jpg
Tel buvo labai skani trinta vištienos sriuba. Gal dabar jos paragavus kitaip kalbėčiau, bet tada ji man buvo pati pačiausia
Laura, super foto radai!
Prisidedu ir aš - “uždokumentuoju” pastatą, kuriame veikė Nykštukas: http://www.paveldas.vilnius.lt/objektas.php?ID=1204&nID=22237&gID=16
Labai aciu uz si priminima!! Man atminty istrigusios voverytes, ilgos eiles, mazi staliukai, spalvotos sienos ir lyg kazkokie vaikiski kotletukai… Kaip butu nuostabu, jei kas nors kada nors atgaivintu Nykstuka…
Man buvo labai skani kepta “Gaidziuko kojyte” - tokios idarytos vistu slauneles. mmmmm……
O nuostabią sienų tapybą “Nykštukui” atliko Algirdas Steponavičius. Įdomu, ar ji beišliko, ar saugomi pas mus toki meno kūriniai?
“Nykštuko” nežinau, nes augau Klaipėdoje, bet uostamiestyje taip pat buvo vaikų kavinė pavadinimu “Du gaideliai”.
Vieninteliai patiekalai kuriuos iš jos atsimenu tai pieno kokteiliai ir nuostabiai skani plakta grietinėlė - nuo to laiko nemėgstu nei vieno, nei kito, nes atsivalgiau visam gyvenimui. 
Man ta nuotrauka irgi priminė “Du gaidelius” Klaipėdoj:) Sienos išpieštos, maži staliukai… Pirmąkart ten nuėjau tik atvykusi studijuoti, bet įspūdį paliko skanūs kotletukai, plakta grietinėlė ir užsienietiški multikai:) Dabar nieko neliko…
Sveiki, negalejau likti abejinga shitai temai. Ash irgi atsimenu Nykshtuka ir tuos pieshinius ant sienu i kuriuos zioplinedavau visa laiko kol budavome toje kavineje, o trinta vishtienso sriuba pamenu tiesiog dievinau
Ishties butu smagu dabar gyvai pamatyti tuos pieshinius ishsaugotus.
O Du gaidelius irgi atsimenu, kazkodel istrigo kad ten budavo ilgos eiles ir ganetinai tamsu..
O man su Nykštuku susiję kiek kitokie prisiminimai. Nykštuko gamybos vedėja, ponia Danutė, buvo mano tėčio porininko žmona. Ir abudu šie nuostabūs žmonės išėjo taip anksti…
“Nykštukas” - mano mėgstamiausia vaikystės kavinė (gal dėl to, kad vienintelė buvo :)). Su mama eidavom beveik kiekvieną sekmadienį… Prisiminimų daug daug. Visų pirma eilė dar lauke. Po to patenki į rūbinę su voveraitėm, nuo kurių, matyt, ten ir būdavo šiek tiek specifinis kvapas
Rūbininkę prisimenat? Mažytė žila senučiukė, tamsiu chalatu su balta megzta apykakle. Triukšmaujančius sudrausmins, gerus vaikus meiliai pakalbins. Paburbės, jei paltuko pakaba nuplyšus 
Pala pala, o kaip atrodė meniu? Tiksliai prisimenu, kad ant jo buvo pavaizduotas kavinukės simbolis - Nykštukas su žibintu. O forma? Hmm, reiks prisiminti 
Sulaukėt savo eilės - žengiat pro stiklines duris į salę, teta padavėja palydi iki laisvo staliuko. Man patikdavo salės gilumoje, prie pianino, “suaugusioj” kėdėj sėdėti. O nemėgstamiausia vieta - salės pradžioj, prie įėjimo. Ir net akvariumai nepadėdavo. Palei didžiąją spalvotą sieną irgi nieko, tada galima stebėti, kaip pirmyn atgal zuja padavėjos.
Apie baldus. Aš atsimenu du etapus: kai kėdės buvo pintos iš tokių virvelių (rudų?) ir kai buvo medinės, su minkštomis dermantinu trauktomis sėdynėmis (šitos man patiko labiau). Mama pasakoja, kai buvau visai maža, buvo dar kitokie baldai, bet aš jau neatsimenu.
Pianinas gale salės. Atsimenat? Matėt kada nors, kad juo kas grotų? Labai silpnai prisimenu, jog vieną kartą užtaikėm ant kažkokio “gyvo garso” koncerto, dainavo mergaitės… Rodos, mama geriau prisimena (jai buvo daugiau nei trys metukai :)), reikės paklausinėt. Nors dabar jau ji daug ko neprisimena…
Aha, mus jau pasodino į vietas, po kurio laiko atneša meniu. Nors mums jo kaip ir nereikia - viską juk mintinai žinom
Ilona, ir aš prisimenu pintas kėdutes. O iškaba - toks juodo metalo nykštukas (man kažkodėl atrodė pasenęs) su žibintu.
Elžbieta - tai tu esi iš kulinarų šeimos
Vygantai, tai kad nepasakyčiau
nors kažkoks teisybės krislas tame yra 
Mes su mama daznai vaziuodavome is Kauno i Vilniu. Butinai traukiniu. Pirmasis apsilankymas budavo “Nykstuko” kavineje. Nors Kaune buvo kavine “pasaka”, bet vilniskekeje daug daug smagiau budavo. O po to tik veikdavome ka nors.
Man irgi bene labiausiai įstrigęs patiekalas - vištienos sriuba. aš iki šiol atsimenu jos skonį. Daugiau niekad nieko panašaus neteko ragauti..
pamenu tik viena karta is tu kiek buvau, valgiau kazka labai neskanaus ir poto vemiau namie
toks tas nikstukas 
Ar bus pratesta ir daugiau komentaru prisimenimu nuotrauku,
Vilnetis is Londono
Aciu
Ta kavine buvo nuostabi. Pamenu ir as vistienos trinta sriuba… Ir dar mums su sese labai patikdavo tokie maziukai kotletukai (kukuliukai) pailgi, su geltonu idaru - kaip noreciau ju pasigaminti, bet vis nesumastau, kas ten buvo per idaras.. Mes mielai laukdavom eileje
Oj nykstukas tai buvo kazkas tokio… O pamenate dar buvo toks “Pieno baras” , kur prekiaudavo siltu pienu, kakava, pyragaiciais ir bandelem. Sios dvi kavines istrigusios mano atmintyje. O kodel dabar nebera Vilniuje ar net Lietuvoje kaviniu butent vaikams?:/
Parašykite komentarą