Šios dienos įrašui pasirinksiu mintis iš Lengvų daiktų: „Realybė tokia, kad man įtinka nedaug kavinių, nes aš pati gerai gaminu maistą, o be to darbo dienos įkarštyje bristi iki gero maisto vietos pernelyg didelė prabanga ir laiko švaistymas. Išeitis viena - neštis maisto iš namų. Tą sėkmingai ir darau“. Tikra tiesa.
Kai ateina pietūs, ten kur dirbu, visuose 6 aukštuose prasideda sujudimas. Pirmiausiai į aplinkines maisto užeigas išdunda tie (tos) jauni (os), kurių organizmas reikalauja maisto jau nuo kokios dešimtos ryto. Toliau koja už kojos pasivaikščioti (atsinešti maisto iš artimiausios parduotuvės) išjuda dar keliolika. Paskutiniai 12 val. į visuomeninio maisto įstaigas išeina pareigingieji, kurie sugeba sulaukti pietų pertraukos. Ir visame pastate lieka tik tie keli, kurie, pasišildo savo davinį iš namų ir, skaitydami laikraštį, suvalgo. Kodėl mūsų tiek mažai?
Suprantu tuos, kurie neturi laiko arba tuos, kuriems tas pats ką valgyti? Aš, prie visos pagarbos aukščiau išvardintiems, noriu žinoti, ką valgau ir valgyti skaniai ir sveikai. Ir, kadangi esu vyras, poros obuolių ir sausainio man pietums neužteks. Todėl ir gaminu.
Jei maistą nešatės (arba ketinate neštis) ir pavargote nuo sumuštinių ar parduotuvėje pirktų ir mikrobangėje pašildytų pirktinių kotletų, siūlau pagalvoti apie vieną iš šių variantų. Kiaušinių ir bulvių pyragas labai skanus ir šaltas su keliais saulėje džiovintais pomidorais ar alyvuogėmis. Dažnai jį kepu Sekmadieniais ir į darbą įsidedu savaitės pradžioje. Antroje vietoje karaliauja įvairios salotos, pvz. pastos salotos su lašinukais. Paskutiniu metu pusryčiu meniu dominuoja kiaušinienė, tad apie ją. Kokius variantus turime? Pradėkime nuo paprastojo „būriško“ varianto . Iš po savaitgalio susiraskite keletą virtų bulvių, smulkiai jas supjaustykite, apkepkite keptuvėje su trupučių aliejaus ir užleiskite kelis plaktus kiaušinius. Pora riekelių juodos duonos ir turite pietų palaimą. Arba, jei darbe turite mikrobangę (arba, kokia prabanga, virtuvę) tuos pačius kaušinius užleisite ant apkepusių lašinukų ir/arba dešros. Tokia kiaušinienė skani bus pašildyta.
Aš gi, paskutiniu metu suku vairą į Rytus ir gaminu toki lengvai aštrų daržovių-kiaušinių kūrinėlį, kuris skanus ir šiltas ir šaltas. Ryte (nes vakare trūksta valios, be to, esu apsėstas šviežumo idėjos) smulkiai susipjaustau pusę svogūno. Kol pjaustau svogūną, įkaitinu mažą blynų keptuvę, juk ryte niekada nėra laiko. Toliau viskas vyksta, kaip kinų maisto gaminimo pamokėlėje – sukuosi vilkeliu - į keptuvę pilu kelis šaukštus aliejaus, metu svogūnus. Kol jie kepa, atsidarau konservuotų pomidorų skardinę (jei nesezonas). Laikas į kepančius sovgūnus įberti šiek tiek aštriųjų pipirų. Vėl prie pjaustymo lentos - smulkiai susipjaustau šaldytas pupeles, kurias atsišildžiau laikydamas per naktį šaldytuve. Vėl atgal prie viryklės – dedu kelis šaukštus pomidorų ir pupeles, pamaišau. Judesys link šaldytuvo ir mano rankose 3 kiaušiniai. Suplaku juos ir po kelių minučių pilu į keptuvę. Laukti kol tai virs vientisu gražiu omletu neturiu laiko (estetiką ryte atidedame), todėl viską išmaišau ir po 1-2 minučių nukeliu keptuvę nuo ugnies. Truputį pravėsus dedu į indelį ir nešuosi į darbą. Užtrukau 15 minučių. Jei neturite problemų dėl cholesterolio, nes įpratus sunku atsisakyti, rekomenduoju. Vasarą, galite viską pakeisti šviežiomis daržovėmis, kaip foto viršuje. Žiemą – konservuotais pomidorais ir šaldytomis pupelėmis arba žirniais. Patiekalas gal ir atrodys keletu tonu blankesnis, tačiau ne mažiau skanus.
Tiek žinių. Jei parašysite, kaip į Google Maps API įdėti objekto koordinates – kitą kartą parašysiu kur Vilniuje rasti gerą šviežios lietuviškos žuvies kioskelį.
{ 21 } Comments
Patiko paprastas i6radingumas
Hehe mano mylimiausi (greiciausi+paprasciausi) pietus, tik i darba as nesinesu, bet cia ilga istorija kodel, o ir siaip as dabar statistine bedarbe :))
Bet vienas dalykas mane baisiai erzina.. Tai po ofisa besiskleidziantis mikrobangese sildomo maisto kvapai.. Nesvarbu skanus ar nelabai, erzina..
Dėl Google Maps - jei žadi dėti žemėlapiuką į blogo įrašą, paprasčiausias būdas tam yra toks:
1. Padarai paiešką maps.google.com pagal objekto adresą (pvz., Pylimo g. 58, Vilnius) arba pagal GPS koordinates - (pvz. 54.673223, 25.285592 (Halės turgus)).
2. Gauni norimą žemėlapį, spaudi viršuj dešinėj Link ir iš “Paste HTML to embed in website” lauko įdedi į blogą kodą. Gali ir prisitaikyti - linkas žemiau ten.
Jei nežinai tikslių koordinačių, bet žinai vietą žemėlapyje, gali jas gauti:
1. Ant vietos Google Maps spaudi dešiniu pelės klavišu, pasirenki Center Map here.
2. Vėl spaudi Link ir pasižiūri Paste link in email or IM lauko turinį, pvz.: http://maps.google.com/maps?f=q&source=s_q&hl=en&geocode=&q=54.673223,+25.285592+(Hal%C4%97s+turgus)&sll=54.673223,25.285592&sspn=0.009318,0.015857&ie=UTF8&z=14
3. Tame linke sll=54.673223,25.285592 yra tavo taško koordinatės.
Taip išvengi sėkmingai keblaus knisimosi su API.
Darbe pietauju jau kokius pusantrų metų, to pasekmė - skrandis sunkiai bevirškina neskanų ir riebų aplinkinių maisto įstaigų valgį. Ryte gaminti neturiu kantrybės, todėl dažniausiai pasiruošiu ką nors iš vakaro. Bet va vyro darbe neleidžiama turėti net mikrobangės (atseit dėl tų pačių kvapų), o nuolat valgyti šaltą maistą nėra labai smagu, todėl ir valgo picerijose, valgyklose… Tai irgi viena priežasčių, kodėl žmonės nesineša maisto į darbą.
Tai ir žinojau, kad Andrius parašys. Ačiū. Pabandysiu pagal instrukcijas.
Laura. Mikrobangų kvapai nepatinka ir man Tai, juk, dažniausiai susiję su ten šildomu maistu. Aš šaltą valgau taip. pirma nededu atsinešto maisto į šaldytuvą, ypač, kai šalta. Tada valgau su dideliu puodu karštos arbatos. Simple. Manau daliai žmonių valgymas šalia ofiso su bendradarbiais yra socializacijos dalis, kaip rūkymas paaugliams - jie realaus poreikio tą daryti neturi.
4 dienas per savaite valgau darbe, penktadienį tradiciniai pietūs kartu su kolegomis. Kadangi pusryčiams dažnai kiaušiniai, pietus gaminu iš ko nors kito vakare 2 dienoms. Tingisi, žinoma, bet užtat naminio maisto kokybė davė didelių rezultatų: baigėsi brangiausiojo skundai dėl “stojančio” skrandžio, tuo pačiu “pageidavimų koncertai”, tipo, ne ne ne, šito aš nevalgysiu, negaliu… Dukra mokyklos valgykloj nekemša bandelių ir konvejerinių picų (apskritai, jai mokykloj neskanu). (Ruošiasi su draugu važiuot paragaut McDonaldo… įdomu, ar užkabins? Bijau truputį…)
Vakar Tymo turgely buvo šviežių menkių po 6,90 Lt. Ir jokios eilės… Nu nuostabu…
Atrodo, gyventi darosi geriau
Gaminantiems… 
Visada valgau darbe naminį maistą. Gaminu vakare ir dalį maisto nešuosi į darbą. Tiesa, kol kas turėjau darbovietes, kuriose buvo atskira (neprabangi) vieta valgymui, kurioje yra mikrobangė ir šaldytuvėlis. Ko daugiau žmogui reikia. Tuoj eisiu pietauti
O kiaušinius gana dažnai valgau pusryčiams, pietums jau būtų per daug.
Nepaminėjai tų, kurie eina pietauti namo ir ten valgo savo ruoštą maistą:)
Čia tie privilegijuoti, kurie gyvena netoli darbo :)?
mėgaujuos matyt ypatinga prabanga, nes per pietus einu valgyti pas anytą. skaniai pavalgau ir sriubos, ir antro, ir dar deserto. na o jei nepavyksta ištrūkti iš darbo - vyras atveža dar karštą lauknešėlį iš ten pat :). jei reikėtų gaminti iš vakaro namuose ar iš ryto - aš matyt lengvai išprotėčiau
dėl kiaušinienės pietums. visi išvardinti variantai labai skanūs, panašiai ir pati gaminu, bet man tai išskirtinai sekmadienio pusryčių valgis.
savo bloge tokią mini apklausą į pietų temą darau, tai beveik pusė atsakymų yra “atsinešu į darbą”
Kai i kaušiniene įdedi 3-4 saujas žirnių arba pupelių, 3-4 kiusšinius, pomidorų ir svogūnų, aš sunkiai tai pavadinčiau pusryčių valgiu. O gal aš tiesiog mažai valgau? Egidija, o kaip po pirmo, antro ir deserto pas anytą - gal dar ir pagalvę į darbą įdeda :)?
Dėl gausėjančio žmonių skaičiaus, kurie nešasi į darbą. čia yra rizikos grupė. Jie nori taupyti ir taupo, tik savo sveiktatos sąskaita, nes perka visokius pašildomus daiktus arba pradea maitintis dalykais, kurie nėra pilnaverčiai, pvz., sumuštiniais. Tokiems tikrai siūlau pagalvoti apie gaminimą.
o as pasvajoju apie ispaniskus tapu barus, portugaliskas uzkandines… kaip butu gerai prie darbo vietos:)
na, nebūtina gi po pilną porcija suvalgyti viską. sriubos pusę samtuko, antro irgi tiek, kad desertui vietos liktų
jei einu į darbą po pietų pėsčiomis - ir vėl išalkti spėju :DDD o mano kiaušinienės irgi skęsta daržovių, grybų ir dar visokio velnio jūroje 
“jei nešatės, tai ką būtent?” 
taip… apklausą reikėjo detalesnę padaryti
Aš kadangi namie darbuojuosi, tai man nereikia nieko dėtis, nebent pritrūkus ko nors į parduotuvę nulėkt
O maniškis nešasi naminį lauknelėšėlį, pas juos (net ir labai rimtoj valstybinėj įstaigoj) nėr mados po kavines vaikščiot, 90 % jei ne daugiau naminį maistą valgo. Net atskirą virtuvę turi.
O zuvies kioskelis Jeruzaleje?
Bent cia tai tikrai yra mano numyletas– cia net gali nusipirkti zuvi su kokia nuostabia vandenu zole ant sono prilipusia
nagi nagi, tai kaip ten su tuo žuvų kioskeliu?:)
kur tiksliau jeruzalėj randasi, man visai netoli, norėčiau apsilankyt:) ar kainos nėra itin didelės, pasirinkimas platus?
man taip pat labai patinka įsidėt naminio maisto, taip sveikiau ir pigiau. o maitintis visokiose kavinėse ir pan., tai trb po vienų tokių pietų skrandis sustreikuotų..
Jeruzalej jis yra salia Iki parduotuves, tuose getonuose namukuose- kaba rodykle… Man pasirnkimo pakanka:) Sviezia zuvis buna antradieniais, ketvirtadieniais, kartais ir penktadieniais…
Jeruzales kioskelyje jei norite konkrecios zuvies, savininkas paskambins kai jos sviezios tures ir atides… 4dienio vakara buvo nuostabios vegeles…
Sveiki, skaniai.lt, tai vis dėlto kurgi tas žuvies kioskelis? Manau daugeliui užtektų žinoti bent gatvės pavadinimą. Dabar tai atrodo, kad kalbam apie slaptą CŽV kalėjimą Lietuvoj.
Parašykite komentarą