Pereiti tiesiai prie turinio

Apžvalga 20 - Skandinaviška dieta

pg-10-salmon_154963s-1.jpg

Su pavasariu! 15min.lt rašė, kad mieste jau yra žibučių. Gal kas pirkote ar šiaip radote?
Šiandien apie skandinavišką dietą. Ne dietą, kuri padeda priaugus svorio, bet dietą, kaip vartojamo maisto visumą.
Daugelis žinome apie Viduržemio jūros šalių dietą (arba maisto racioną), kur kasdienėje mityboje vyrauja vaisiai, daržovės, alyvuogių aliejus, riešutai ir grūdai ir pieniški produktai. Pasaulyje Viduržemio jūros šalių dieta yra labai populiari – tokie dalykai kaip mozarella sūris, bazilikai ar konservuoti pomidorai yra kiekvienoje didesnėje Lietuvos parduotuvėje.
Bet štai į kovą už Skandinaviškos maisto tradicijos populiarinimą stoja Skandinavai. Prieš savaitę Britų internetinės spaudos Gyvenimo būdo skyreliai mirgėjo straipsniais apie šiaurės šalių mitybos įpročių privalumus (nuorodos į porą straipsnių teksto apačioje). Taigi kas yra Skandinaviška dieta ir kokie jos pagrindiniai produktai. Vardinu:

    - ilgai stovinti ir soti juoda ruginė duona;
    - aliejingos šiaurės vandenų žuvys: silkė, skumbrė, lašiša, upėtakis ir krevetės;
    - laukinių gyvūnų mėsa;
    - laukinės uogos – mėlynės, spanguolės, arktinės tekšės – jų uogienės ir kompotai;
    - kopūstai.

Ar primena kažką? Žinovai gali ginčytis, tačiau Skandinavų ruginė duona man kaip du vandens lašai panaši į mūsų „rugelį“. Silkė, tiesa, dažnai saldesnė ir su padažais, kuriuose dominuoja garstyčios, actas, curry ar panašiai. Laukinių uogų uogienių Lietuvoje (gal išskyrus tekšes) rasite pas kas antrą močiutę, na o kopūstas, tai mūsų duona kasdieninė.
O maisto pateikimo forma? Mėsos kukuliai su bulvių garnyru ir sumuštiniai. Man labiausiai įsiminė daniški smorrebrod, su mažai sūdytos lašišos gabalėliu, kietu kiaušiniu, truputi agurko, krapais (kurį Skandinavai švelniai vadina „šiaurės česnaku“) ir (?!) šlakeliu lengvo majonezo. Tiesa, valgomi jie dažnai su peiliu ir šakute.
Žinomiausias mėsos kukulių ambasadorius - Ikea. Visame pasaulyje po savaitgalinio apsipirkimo ekspozicijos gale galima prisėsti ir sukirti lėkštę kukuliukų su bulvių koše ir uogiene.
O ką apie skandinavų virtuvę manote jūs? Gal ką firminio gaminte ir norite pasidalinti?

Straipsniai:
Times Online - Tasty tales of herring-do
The Independent - Nordic delights: The Scandinavian diet is among the healthiest and most delicious in the world
Foto šaltinis: The Independent

Sužinokite pirmi!

Gaukite skaniai.lt receptus ir patarimus apie maisto gaminimą anksčiau už kitus. Įveskite savo el. pašto adresą:

{ 16 } Comments

  1. Beata | 1/4/2009 at | Pastovioji nuoroda

    ash irgi skaiciau tuos straipsnius ir manau kad skandinaviska dieta yra puiku, sveika ir skanu…ir be to labai mums artima… vienas mano sutiktas danas sake, kad Danijoje reikia tris metus mokytis kad taptum profesionaliu sumushtiniu darytoju,tai ka ten tiek mokytis???? bet pasirodo yra ka!!!( nes pas juos sumushtiniai kaip ir pas mus, atviri…o pas anglus suvoztiniai)
    Siaip UK spaudoje Skandinavishka virtuve dabar madingeja labai stipriai, nes vis daugiau apie ja rasoma ir jau galima aptikti net viena kita skandinavishkos virtuves cooking course.
    Tiesa Ikea bent jau cia UK yra didziausia skandinaviskos virtuves ambasadore masems :)))
    ten beje ir ash perku visokiu smagumu, o man megstamiausias ever dalykas tai yra sprotai padaryti anciuviu stiliumi (na taip jie juos vadina) labai simbolishkos firmos ABBA gaminami …
    ash turiu daug svedishku receptu, ir svedishka knyga receptu, nes mano gera drauge yra svede…
    Svedu ir kitu skandinavu virtuve tikrai yra verta demesio..
    Dekui uz aktualia ir idomia tema Vygantai! tu kai visada einu koja i kojon su naujomis tendencijomis ir aktualijomis:)

  2. julyt | 1/4/2009 at | Pastovioji nuoroda

    o man pats pats skaniausias dalykas, kokį tik tesu ragavusi skandinavijoje (ar, veikiau, norveguose) - toks keistas rudas sūris, turintis šiek tiek karamelizuoto sutirštinto pieno skonį. ‘pats pačiausias’ daromas iš ožkų pieno, o šiaip būna ir maišyto. labai skanus ir sumuštinukuose, ir vienas (taiiiip maloniai tirpsta ant liežuvio, kad net sunku apsakyti). skonis tačiau ne visiems patinka - kai kam per aitrus ar šiaip “keistas”, bet man — tik paduok ,)

  3. Eglė | 1/4/2009 at | Pastovioji nuoroda

    Aš žibuoklių pirkau jau užvakar. Tik 2 pinigėlius tekainuoja. Nors sekmadienį dar bandžiau ieškoti pati, bet matyt netinkamose vietose :)

    Mainų programos metu, pas mus viešėję suomiai buvo atsivežę savo nacionalinės smirdinčios žuvelės. Antrą kartą tikriausiai nekartočiau, nebent kas šautuvą prie kaktos priremtų, bet vienas vienintelis yra “a must” :)
    O pas Elžbietą psl. mačiau suomiškos ruginės duonos receptą. Ech, jei tik ne ta orkaitė…

  4. skaniai.lt | 1/4/2009 at | Pastovioji nuoroda

    Kaip tik šaldytuve jau porą mėnesiu turiu to norvegiško gėrio. Faktištai nepradėtas :( Draugas padovanojo (atskiratė) - nei jam nei man netinka :(

  5. Vilma | 1/4/2009 at | Pastovioji nuoroda

    labai nustebau neradusi pagrindinių produktų saraše menkės?
    man pasirodė, kad tiek švedai, o ypatingai norvegai jos labai daug naudoja.. tiesiog šviežios žuvies filiukus kepa arba daro kukulius..
    norvegijoje teko ragauti ruonio mėsytės, ką tik iš fiordų ištraukų krabų… be šių gėrybių, man visas maistas puikus, išskyrus tą rudą sūrį.. brrr:)

    žibutės buvo aptiktos sekmadienį Trakuose, Slėnyje.

  6. Laura | 1/4/2009 at | Pastovioji nuoroda

    Ragavau irgi tą norvegišką keistąjį rudą sūrį, apie kurį julyt kalba :) Mane tai net purto nuo jo, bet užtat vyras tai apsilaižydamas, kaip desertą valgo :) Nestandartinsi tikrai skonis

  7. renata | 1/4/2009 at | Pastovioji nuoroda

    yra žibučiu….. markučių parke mačiau, bet aš jų neskinu, tik grožiuosi…..

  8. skaniai.lt | 1/4/2009 at | Pastovioji nuoroda

    Va kur teisingas požiūris :) Be to, jos nestovi ilgai

  9. žibučių mačiau jau praeitą penktadienį turgelį.. Reiks eiti pačiai į paieškas.

  10. neringa | 2/4/2009 at | Pastovioji nuoroda

    Mano sese daug metu gyvena Danijoj, kadangi teko daug kartu ja lankyt, tai vat galiu irgi truputi pasisakyt :) pastebejau kad ta senoji daniska virtuve labai panasi i musiske sovietine (tradicine ja nelabai galiu vadint, nes visi cepelinai, kugeliai su riebiais padazais atsirado butent sovietmeciu is skurdo. tradicine, archajine lietuviu virtuve buvo visai kitokia ir su bulvem mazai ka bendro turi), bet as cia jau nukrypau nuo temos :) teko ragaut viena is tu ju senuju patiekalu: riebus kiaulienos “smotas” su visa oda, itrintas gerai druska ir iskeptas orkaitej. Tiekiamas su bulvemis ir ten ju tokiais lb skaniais raudonais marinuotais , troskintais kopustais. Skanu, bet kaip ir minejau lb panasu i tai ka mes turime cia, LT. Sitas mano komentaras ,matyt, greiciau bus ne apie skandinaviska dieta, o daugiau apie dabartinius ju mitybos iprocius. Tiesa, jie valgo daug zuvies (kuri beje ten tikrai brangi. Matyt del to kad “tikra” t.y. neauginta, o zvejota). Ypac populiari silke marinuota. Yra pas juos tokia stiklainiuose. ivairiu rusiu, bet mano megstabiausia su kariu arba cinamonu (beje sita marinavau ir pas save namie - tikrai nuostabus skonis) zinoma dar joks tikras danas neapseitu be anyziniu saldainiu ar siaip ten visokiu guminuku. Jie juos kramto visi ir visur lyg pasele!! Jei apie saldumynus prabilau tai ten gausu ir marcipano. Sumustiniai , rodos , valgis kasdieninis. Vienas is ju vartojamu varijantu, beje labai prigijes ir mano virtuveje (jei kas pasitikite zmogaus valgancio parmezana su medum t.y. mano skoniu, butinai pabandykit) - super variantas: juoda duona (musiskis rugelis tiks idealiai) sviestukas ir bananas. Tai pats skaniausias sumustinis koki tik esu valgius :) taip staiga tikrai neaprasysiu visos daniskos valgymo kulturos, parasiau tik tai kas kaip sakant “uzplauke ant seiles” :) daug ko nepaminejau, aisku ir prisiminsiu dar pries tai kai kas nors perskaitys sita komentara..bet gal jau kaip nors..ir taip cia daug vietos uzemiau. Kad daug netusciazodziaut dar galiu butinai pamineti labai “einama” ju toki kepeneliu pasteta. Kazkas panasaus kaip musu pastetas, tik ten jis keptas. Isties skanus. Beje Danijoj pirma karta paragavau seivamedzio uogu gerimo. Nezinau gal ir pas mus galima tai padaryt??? Jei dar apie tradicijas tai danai per savo gimimo diena visada ryte pusryciams geria kakava ir napamirsta iskelt prie namu Danijos veliavos (arba mazyte ant stalo pastato). Vos ne prie kiekvieno namo gali pamatyt laaaaaabai auksta stulpa sitam reikalui :) cia jau , aisku, ne prie maisto temos, tik siaip paminejau. Grazu, kai zmones yra tikri patriotai , kurie zino, kad ju salis maza, bet myli ja ir diziuojasi visur ir visada.. :)

  11. popas | 2/4/2009 at | Pastovioji nuoroda

    “tradicine ja nelabai galiu vadint, nes visi cepelinai, kugeliai su riebiais padazais atsirado butent sovietmeciu is skurdo. tradicine, archajine lietuviu virtuve buvo visai kitokia ir su bulvem mazai ka bendro turi”

    Tikrai? Ir kokia gi ta virtuvė buvo? Cepelinų receptas yra jau 1937 metų knygoje.

  12. allegra | 2/4/2009 at | Pastovioji nuoroda

    Nieko nežinau apie skandinavišką virtuvę beigi dietą, tačiau iš to, ką perskaičiau, įspūdžio nepaliko. Gal dėl to, kad turi panašumų su lietuviška virtuve, kurios nesu didžiausia mylėtoja ir gerbėja? Tarkim, man bulvės su mėsa yra didžiausias blogis - tokio derinio užvalgius apima sunkumas, o jei dar kokių kopūstų ant viršaus…. Silkė, žinoma, yra gėris, pietų šalių virtuvėje bemaž nesutinkamas (pataisykit arba ne?). Kiti dalykai… Net nežinau. Trumpai tariant, nesužavėjo. Per daug sava :)

  13. neringa to popas | 2/4/2009 at | Pastovioji nuoroda

    kiek esu domejusis tikrai pirmas cepelinu receptas buvo isspauzdintas bijau sumeluot ar ne apie 1929 metus, o iki to laiko ne zodzio apie tai.. tikrai tikrai nemeluoju :) nes nemazai apie tai skaiciau ir pati buvau labai nustebus, bet tai ka mes dabar tradicine lietuviska virtuve is tiesu yra salyginai nauja ir nera senosios tikros lietuviskos virtuves pagrindas.juolabiau jei turet galvoj, kad bulve apskritai i Lietuva atkeliavo daug veliau nei i kitas europos salis.tai vat :)

  14. time | 2/4/2009 at | Pastovioji nuoroda

    Man teko daug sykių Švedijoje,Norvegijoje,teko ir gyventi,teko bendrauti .Turiu atsivežusi keletą kulinarinų knygų.Man,dauguma patinka iš žvedų virtuvės.Del duonos aš,ir dabar šaldytuve turiu dar duonos”Enterg”.Kai kuri duona man patinka Silkė,kuri yra indeliuoseNE.dar dalima daug kalbet apie ŠVEDIJĄ..

  15. Renata | 6/4/2009 at | Pastovioji nuoroda

    Kokia yra (ar buvo?) tradicinė, archaiška lietuvių virtuvė? Apšviekite prašau, nes apie tai mažai ką žinau. Iš močiutės (Aukštaitija, XX a. pradžia) pasakojimų žinau, kad per pusryčius paprastai valgydavo ruginius blynus su visokiais grybų, spirgų ir kt. dažiniais, per pietus dažniausiai sriuba ar troškinys, o vakarienei bulvės su pieniškais produktais. Cepelinai būdavo tik tuomet, kai pjaudavo gyvulį. Įdarui maldavo žarnokus, nes gera mėsa į dešras sueidavo.

  16. Nina | 28/8/2009 at | Pastovioji nuoroda

    http://www.neera.ee/lit/index.php

{ 2 } Trackbacks

  1. […] Dar dabar truputį skauda ranką nuo kirvio koto  Šiandien receptas nuo šv. Velykų . Pratesiu skandinaviško maisto temą ir pristatau skandinavišką silkę su kari padažu (sild curry). 4 asmenims 400 gr silkės filė […]

  2. […] “Shanti”. Daugiau įspūdžių pas Bri bloge, o receptai čia. Atsimenate, rašiau apie Skandinavišką dietą. Dabar turite progą sudalyvauti skandinaviškų patiekalų receptų konkurse “Šiaurės […]

Parašykite komentarą

Jūsų el. pašto adresas niekada nebus paskelbtas ar perduotas kitiems.