Tegu palaukia jūrų gėrybių pilnos Italijos, Pranzūzijos ir Ispanijos pakrantės. Tegu savo laiko šaldytuve palaukia Rusiški ikrai. Stinta eina!
Nežinau lietuvio, kuris yra abejingas šiam mažam, agurkais kvepiančiam žuveliokui, kurį paruošti yra lengviau, nei kiaušinienę išsikepti. Mėgstame mes stintą, oi mėgstame.
Patarlė sako „pirma pagauk, paskui ragauk“. Norint pasimėgauti stinta tenka truputį paplušėti. Prekybos centruose jos nėra (dėl to kalti maži jos kiekiai, kuriuos žvejais atveža į sostinę), todėl eikite į turgų. Tam teks atsikelti apie aštuntą valandą, u-sukti į turgų ir keliolika minučių pastovėti eilutėje prie neišvaizdaus žuvies kioskelio. Tokių Vilniuje žinau bent tris (žiūrėti nuorodą į žemėlapį žemiau). Manau „mini kelionė“ pirkti stintų gali būti būsimų gurmaniškų kelionių, kai dėl įdomesnio patiekalo ar produkto sukariama keli šimtai kilometrų, užuomazga.
Šiandien turguje sakė, jog temperatūra ir vėjas labai palankūs, todėl stintų turi būti daug. Turgų adresai čia.
Jei jau gavote–gaminkite taip
2 asmenims
1 kg stintų (tai sunkios žuvys, kurios parduodamos nevalytos, todėl kilogramas pats tas)
Aliejaus, druskos, miltų
1. Stintas išdarinėkite. Tam peiliu perpjaukite pilvą nuo pat galinių šoninių pelekų (ten kur išeinamoji anga) iki žiaunų. Išimkite vidurius. Nuplaukite po šaltu vandeniu ir nusausinkite. Kai kurie žmonės nupjauna galva, tačiau aš palieku.
2. Įkaitinkite keptuvę ir gausiai pripilkite ją aliejaus.
3. Į atskirą lėkštę įsipilkite miltų ir įberkite smulkios druskos. Apvoliokite stintas.
4. Kepkite karštoje keptuvėje kol apskrus -po kokias 5 minutes kiekvienai pusei.
PS Anot mano draugo žvejo Remigijaus „stinta pukis“ atsirado štai kodėl:
„Stinta (kaip, beje, ir kitos žuvys) pasižymi įgimtu smalsumu neįprastiems garsams (netgi kvapams, nes, pvz., kartais puikiai kimba ant kaimiškų rūkytų lašinukų). Kad priviliotu stintų i tinklus, kuršiai kišdavo i eketę lentą (gal ir dabar dar kiša), o per jos galą mušdavo su pagaliais (kaip būgno lazdelėmis) murmėdami “stinta pukis, stinta pukis…” daužymo ritmui palaikyti.“
{ 25 } Comments
Mhm… Kadangi mano tėtis žvejys-mėgėjas, man niekada neteko pačiai išdarinėti žuvies, ir mama retai tai daro, tai tas vidurių išėmimo procesas man kažkodėl neatrodo ypatingai malonus ir vis atbaido net ir nuo mažų sveikų žuveliokų pirkimo. Bet tai, kad tie pukiai vilioja labai. Tikriausiai vis tiek reiks užsukti rytoj į Halę arba Kalvarijų turgavietę. Tiesa, mačiau praeitą savaitę kažkurią dieną per pietus prie stintų pardavėjų eilių nebuvo, tačiau tikriausiai to nereikia tikėtis savaitgalį, a?
Eilė prie stintų kaip ir pačių stintų buvimas turguje - neprognozuojamas
Vakar, laukiau kokias 2 minutes, o prieš 2 savaites geras 15
O man vakar bendradarbis iš Klaipėdos stintų atvežė. Skanumėlis!!!!!!
Aš jau prieš kokį mėnesį pirmąsias stintas kepiau, bet rytoj vėl planuoju lėkt į turgų. Ačiū už priminimą.
Prie recepto galiu pridėt savo pastabėlę: aš pilu nemažai (kokių 3 cm storio “suoksį”) aliejaus ir jį įkaitinu taip, kad kiekvieną pusę iki smagaus apskrudimo tereiktų kept po kokią minutę. Taip iškepta stinta yra tokia… nu vienžo, greit kepant lieka sultingesnė mėsytė (nespėja perkept ir pasausėt) ir traškanti “plutelė”. Žnyplėmis išgriebtą žuvytę dedu ant virtuvinio ranksluosčio, kad susigertų aliejaus perteklius ir…. dažnai jai nebelemta pasiekt lėkštės…
Su Manijos požiūriu į kepimo procesą galima susipažinti prieš tai esančiame recepte …:)
o man labai skanu pamarinuotos.. niam niam:)
Vilma, galima plačiau apie marinavimą? Bo šiemet bandžiau vanduo/svogūnai/druska/cukrus - ir nelabai. Na kaip ir nieko, bet stintos tai kažkaip geriau nemarinuotos.
Vakar ir mes kepėm stintas
Darbo daug, kol išdarinėji, bet dingsta greitai.
Marinuotos irgi skanu, nežinau kaip Vilma jas ruošia, bet mano brolis (pas jį ir valgius) daro taip: iškepa stintas, sudeda į stiklainuką ir užpila karštu marinatu. Marinatą ruošia iš morkos, svogūno, lauro lapų, kvapniųjų pipirų, gvazdikėlių, acto, druskos, cukraus. Viską deda iš akies, bet ragauja, kad būtų stiprus saldžiarūgštis skonis
gamina mano vyras.. bet trumpai: stintos iskepamos ir uzpilamos atvesintu saldziai, astriai, rugstoku skysciu.. vanduo/svogunai/morkos/gvazdikelis/lauro lapelis/pipirai/kvapnus pipirai/druska/cukrus/citrinos sultys/slakelis balzamikinio acto ir t.t. pagal norus:)
laikoma saldytuve pora dienu.. tokios man skaniausios:)
gal skaniai.lt turi koki marinavimo recepteli?
Dabar jau turiu
Vilmos receptėlį 
Tai kad šis mano siūlomas kepimo būdas nelabai panašus (švelniai tariant) į aname recepte naudotiną….
Ir temperatūra ne ta, ir aliejaus kiekis… 
Manija, gavai etiketę
Niu niu, kokią etiketę?
Aliejaus ir kepimo žinovės
Aaaaa….
Buvau kažkada “užsikrėtusi” kinų ir japonų virtuve, todėl domėjausi rytietiško maisto gamybos technologija. O tai, kaip žinia, šiek tiek praplečia žinių bagažą: tiek greitas kepimas aukštoje temperatūroje, tiek virimas riebaluose turi savo paskirtį, privalumus ir daug niuansų. Vienas iš svarbiausių - skirtingos aliejaus rūšys “svyla” skirtingoje temperatūroje… Ai, o šiaip, tai kuo daugiau žinai, tuo kvailesnis pats sau atrodai… geriau vadinkit mane tiesiog Manija…. 
Stintos - absoliutus gėris! Vakar ir mes valgėme. Marinuotos stintos nepaprastai skanus dalykas, pamenu kaip mama vaikystėje darydavo. Pati nemarinuoju dėl kelių priežasčių, pirma - marinavimai ir uogienės ne mano arkliukas, antra - tam reikia daug stintų, tiek, kad nesuvalgytum dviem prisėdimais, trečia - visas jas ir išdarinėti reikia…
Labai svarbu stintas gerai išvalyti iš vidaus, nes jeigu liks vidinių plėvelių ir dar skrodžiant išsilies tulžis, žuvis turės bjaurų kartumą.
Tikriausiai niekad neišdrįsiu tiek žuvies valyti…. o ji net nepasiektų lėkštės. Apmaudu… teks grožėtis virtualiai
Na va. Komentuoja kulinariniai rašytojai, o stintų valyti nenori
Jei tai nėra fundamentalus pasišlykštėjimas, tai galima daryti su pirštinėmis (yra tokios plonos sodininkams) 
Ne-a… čia per daug juvelyrinis darbas :)))) Šiuo atveju neišgalėsiu tiek privalyti, kad visiems užtektų. Rizikuoju dirbti ir likti be pietų :)))) , o vien tik valymu sotus nebusi :))) Kas dėl pirštinių, tai virtuvėje labiau pasiteisina chirurginės
Didelė šeima, savi niuansai
O kaip su bulvių skutimu?
Ne šeima, o apetitai :)))) bet nulupus bulvę vis dėlto daugiau gaunasi, nei nulupus stintą :))))
Bet stinta tai skaniau negu bulvė!
Aš mielai dar kartą pasikrapštyčiau su jomis, bet, kai grįšiu iš komandiruotės, turbūt sezonas bus pasibaigęs… 
tralivali festivali
vasario 15 diena “Palangos stinta” tokia svente. programa cia: http://www.palangatic.lt/lt.php/page.6,nid.125
Stintas aš valau taip,-tik nupjaunu galvą bet neskrodžiu išilgai ir su peiliuko smaigaliu ištraukiu vidurius ir svarbiausia ištraukti nepažeistą pūslę,kad iš jos nepasileistų kirminai,nes beveik kiekvienoje stintoje, pūslėje,ya mžyčių baltų kirminų.Taip lieka viduje ikrai,ir jie kartu iškepa.O toliau mėgstu gerai apskrudusiasi ir taip pat marinte.
Pataisymas:
Stinta-pukis reiskia stai ka:
stinta - ir taip visiems aisku.
O Pukis - yra zemaitiskai pugzlys, kuriu irgi pilnos marios.
tai ir belsdavo i lenta pamario zvejis saukdamas stinta su pukiu.
Parašykite komentarą