Tikiuosi negausiu pipirų už alkoholio reklamą. Nors kokia čia reklama. Tiesiog rašau apie gerą dalyką.
Mėgstame mes lietuviai „naminį“ daiktą: lašinukus, samanukę, alutį ir t.t. Štai ir aš jau antrus metus darau eksperimentą pavadinimu svarainių trauktinė. Kvapni ji man. Ir skani. Populiarūs tie svarainiai buvo tarp mūsų tėvų sodininkų prieš gerus 20 metų. Po to populiarumas atslūgo (tačiau dar ir dabar jų galima nusipirkti turguje ir visokiose kooperatinėse žemės ūkio produkcijos parduotuvėse). Daug žmonių svarainius išrovė ir pamiršo. O be reikalo. Juk svarainis – tai lietuviška citrina. Jis – viduržemio jūros šalyse populiarios cidonijos (kurios marmeladą aš taip mėgstu) giminaitis. Vienu žodžiu tikras daiktas.
1 geram pasisėdėjimui
0,7 -1 litras degtinės arba samanukės
150-200 gr cukraus (juk darome trauktinę, o ne likerį)
800 gr – 1 kg svarainių
1 2-3 litrų talpa
Iš kilogramo svarainių, juos išvalius nuo sėklų ir supjausčius skiltelėmis, kaip obuolius, lieka apie 800 gr. Supjaustytus svarainius sudedu į indą (tarkime 3 litrų stiklainį), užpilame cukrumi ir degtine. Uždarome, padedame į tamsią vietą ir pamirštame maždaug mėnesiui. Tada nukošiame ir supilstome į butelius. Per Kalėdas įsipilsime „čierkelę“ ar kelias sau ir kaimynui. Į sveikatą!
Aš savąją trauktinę pasidariau praėjusį ketvirtadienį. Laukimas prasideda…
{ 10 } Comments
Labai labai suintrigavo… ką gi, dabar klausimas iš kur gauti svarainių?… Kaimo/ sodo/ daržo neturim, tėvai ir draugai neaugina, močiutės irgi… reiks šeštadienį į Kalvarijų turgelį tikriausiai lėkti..
Suintrigavote… Visų pirma reikia ieškoti svarainių ir gaminti. Labai gerai šildantis gėrimas
Papildysiu:
vietoj degtines geriau - spiritas (tik ne pramonei skirtas, o skrandziui :). Geriau pritraukia, gaunasi stipriau ir labiau tinka ziema prevencjai, kai labiausiai i prieki atsikisusi veido dalis susiruosia varveti. Kiek deti cukraus, labai priklauso nuo skonio - kai kam gal nepatiks, kai saldumas permusa, o kitiems cukrus paslepia degtine. Bet nuo cukraus pataikymo priklauso visas skanumas. Siulau eksperimentuoti su keliais mazesniais indais ir truputi skirtingu cukraus kiekiu. Labai svarainiu nesmulkinu, daugiausiai i 4 dalis. Del islaikymo, tai mano patirtis leidzia teigti, kad ir metai - ne problema, tik pradarius geriau - nupilti ir prafiltruoti. Estetiskiau sveciams ir patiems atrodys. Labai svarbu, mano galva - indo sandarumas, kitaip, gali tekti ragauti kompoto pusbroli :). Svarainio krumeliui prieziuros nereikia, todel, jei prie namu kur yra atokesnis kampelis, velu rudeni verta ikisti i zeme sodinuka ir nebereiks ieskoti po turgus.
Sutinku, kad laikymo ilgis priklauso nuo šeimininko kantrybės, o cukraus kiekis nuo skonio. Supjausčius smulkiau ir, jei cukraus buvo nepagailėta, nupiltas skilteles visada galima išdžiovinti orkaitėje - bus traškučių
Visiškai sutinku su Curious dėl spirito. Nupylus, praskiesti degtine. Galima degtine sumaišyti su brendžiu. Cukrų siūlyčiau pakeisti razinomis – kam tas „dirbtinis“ cukrus? Dėl išlaikymo tai „galutinį“ mišinio variantą siūlyčiau palaikyti ramioje vietelėje bent jau metus, o po to _būtinai_ pakviesti mus į svečius
O kur to spirito gauti, jei tarp giminės medikų nėra
Artimiausia vieta, kur galima legaliai nusipirkti, tai bet kuri parduotuvė Lenkijoje. Apie 40 zlotų už 0,5 litro. Arba ieškoti panašaus (identiško turbūt nelabai gausis) stiprumo samanukės
NEBLOGAS gautusis pasisedejimas po tokio kiekio) kai naudioi, kaip ingridienta Samane:)
O tai nesurūgsta? gal šaldytuve laikyt?
DD, puikiai laikosi. Va, patikrinau kątik metų senumo, spintelėje…
{ 2 } Trackbacks
[…] labai sėkmingai. Prieš kelis metus pabandęs su šermukšnių užpiltine (procesas analogiškas svaraininės gamybai) šiemet nutariau pabadyti pasidaryti drebučius. Po geros valandos Google supratau jog: 1) […]
[…] ŠALTINIS: skaniai.lt […]
Parašykite komentarą