Pereiti tiesiai prie turinio

Ar dirbtinai užauginta lašiša gali būti pavojinga mūsų sveikatai?

2345857278_f83c73e495_o.JPG

Prieš kurį laiką gavau laišką su tokio turinio tekstu
„Labas! Labai mėgstu žuvį ir dažnai nusiperku atsaldyta lašišą prekybos centruose. Ja dažniausiai žalią pasidarau su druska, prieskoniais. Neseniai gavau toki laiškelį, kuri Jums persiunčiu. Jis man viską sujaukė. Norėčiau sužinot Jūsų nuomonę“.
Kadangi mėgstu lašišą, kaip, spėju, ir nemaža jūsų dalis, noriu paklausti jūsų nuomonės. Žemiau tekstas, kuris „viską sujaukė“

„LAŠIŠA
Ryškiai rožiniai lašišos gabaliukai viliote vilioja akį, ko pasėkoje
prasidėjęs seilėtekis sustabdomas tik žvilgsniu į kainą, kurios
tendencija yra tik viena - augti. Augti kaip tos lašišos,
besitaškančios narve Norvegijos jūrinėje fermoje. Norvegai tokios
žuvies beveik nevartoja - jie labiau mėgsta natūralią, ekologišką ir
užaugintą motušės gamtos, o ne tėtušio fermerio, kurio galvelėje kirba
mintis “o kaip čia uždirbus daugiau?”. Ir ta mintelė toli gražu ne
paskutinėje vietoje, ir ne tokia jau ji pridvėsus, kad nebūtų
įgyvendinama realybėje. O realybė tokia: laukinių lašišų mėsa raudona
dėl ypatingo okeaniškojo meniu, kuriuo laisvėje mėgaujasi taip visų
trokštamos sidabrašonės. Fermų gyventojoms tenka mėgautis kasdien tuo
pačiu racionu, kurį sudaro mišinukas taip vadinamų kombinuotų pašarų -
liaudiškai “kombikormu” vadinamu.
Kad naminukės lašišiukės mėsytė išliktų rausva, fermeriai į pašarą
žeria dirbtiną dažiklį, skambiu pavadinimu KANTAKSANTINAS.
Eurokomisijos duomenimis, dažnas tokios lašišos vartojimas mityboje
pasibaigia akies rainelės suirimu ir visišku apakimu. Deja,
“malonumai” tuo nesibaigia.
Dėl “lopšelio-darželio”, kuriame žuvytės yra auginamos, mažo gyvenamo
ploto ir gausaus gyventojų skaičiaus, ligų skaičiaus augimas adekvatus
fermerio kišenės pilnėjimui.
Tam, kad derlius neišstiptų, į pagalbą pasikviečiami civilizacijos
galingieji - antibiotikai, kurių galutinė nusėdimo vieta jūsų, taip
skaniai kertančių šį “delikatesą”, organizmai. Ar jums jų reikia?
Spręskite patys.
Priminsime tik tiek, kad be visų minėtų nemokamų priedų, kartu su
dirbtinai užauginta lašiša gaunate ir 10 kartų didesnį kiekį
polichloruoto difenilo ir dioksino, negu valgant natūraliai užaugusią
žuvį.
“Dirbtinai užaugintos lašišos vartojimas dažniau nei vieną kartą per
mėnesį padidina galimybę susirgti onkologinėmis ligomis” - rašo
autoritetingas mokslo žurnalas “Science”. Ne retas atvejis, kai
dirbtinai užaugintoje lašišoje randamas padidintas ir sunkiųjų metalų
kiekis. Narve užauginta lašiša neturi retų aminorūgščių ir baltymų,
dėl kurių taip vertinama laukinė jos sesė.“

Iš vienos pusės tikiu, kad Europos sąjungos normos, kurių mes taip uoliai laikomės neleistų štai tokiems dalykams atsirasti ant mūsų stalo. Iš kitos, žinant jog egzistuoja tamsios verslo pusės, galima visko tikėtis. Ir googlyje suvedus „norwegian farmed salmon“ dauguma pirmo puslapio rezultatų yra kritiniai straipsniai.
Ką galvojate jūs?

Foto: e.gazelle

Sužinokite pirmi!

Gaukite skaniai.lt receptus ir patarimus apie maisto gaminimą anksčiau už kitus. Įveskite savo el. pašto adresą:

{ 16 } Comments

  1. Tina | 7/8/2008 at | Pastovioji nuoroda

    Tai tik dabar pamatei? Sorry.Gal, kad as daug ka ragavau daugiau metu atgal.Sita zuvis net nekvepia zuvim.Per akciju meta nusipirkau…..Baisi, net katinas suka nosi i sali. Mieliau skusiu nuo karosu zvynus…

  2. Zydre | 7/8/2008 at | Pastovioji nuoroda

    nekreipiu demesio i tokio pobudzio straipsnius. Jei imtume gilintis i kiekvieno produkto, patenkancio ant musu stalo, auginimo/gaminimo subtilybes,- saldytuvas namuose liktu tuscias. Ir ne tik saldytuvas… Veikia desimtys instituciju (o Europos mastu dar daugiau), tirianciu tokiu dalyku zala organizmui. Ir ne visas jas galima papirkti(kaip Lietuvoje). Ragaukim visko po truputi proto ribose. Jei yra galimybe, rinkimes naturalesni produkta. tai tiek…

  3. erikanas | 7/8/2008 at | Pastovioji nuoroda

    Lygiai ta pati situacijai kaip ir su “pagreitintu” budu uzauginamais visciukais… Visuomet tai, kad neforsuojama ir gaunama naturaliai yra sveikiau. Kita vertus, kadangi lasisu fermu verslas yra palyginti jaunas, tad kol kas truksta gilesniu studiju - ar gerai, ar blogai… Faktai, kurie vis islenda - rodo, kad ne viskas taip grazu, kaip kad augintojai, tarpininkai ir pardavejai noretu. Tad - kiekvienam suteiktas pasirinkimas…

  4. Irma | 7/8/2008 at | Pastovioji nuoroda

    Štai todėl būt vegetare geriausia :)
    O straipsnyje parašyta informacija tikrai tikiu. Europos Sąjunga toli gražu ne visagalė. Puikiausias to pavyzdys - natrio glutamato naudojimas ne tik fast foode, bet ir visame maiste, kuris ruošiamas prekybos centruose, netgi įskaitant šviežius produktus - žalią mėsą, faršą ir pan.

  5. Vilma | 7/8/2008 at | Pastovioji nuoroda

    Aš ką tik iš Norvegijos.. savaitę buvome mažytėje salelėje, kur yra tik trys policininkai ir kur per parą pagamina 5 tonas lašišos filė. Mėgavomės šviežia ką tik pagauta žuvimi (įvairių rūšių menkės, skumbrės ir t.t.), ištrauktais krabais, ką tik nušauto ruoniuko mėsyte… savininkas norvegas daug pripasakojo apie skirtingų rūšių žuvies paruošimo būdus.. ir nei žodžio apie lašišą..

  6. Karvė | 7/8/2008 at | Pastovioji nuoroda

    Čia tokius pranešimus dažniausiai kuria tie, kurie iki tol neįsivaizdavo, kaip ir iš kur maistas atsiranda ant stalo. Visi pramoniniu būdų auginami vaisiai, gyvuliai, žuvys yra auginami ne naturaliai, o nuolat pumpuojami visokiausiomis trąšomis ir kombikormais. Net ir duona ant jūsų stalo padaryta iš grūdų, kuriems sunaudojama tonos trąšų ir pesticidų.

    Reikia sveikai į tai žiūrėti - jau dabar pasaulyje yra daugybė badaujančių žmonių. Jei viską bandytume užauginti natūraliai - badautų dar daugiau - žemėje nėra pakankamai resursų pavalgyti tokiai gausybei žmonių. Todėl reikia ir tų nenatūralių super greitai gaminamų produktų - be jų žmonija neišgyvens. Natūralius produktus galima parduoti brangiau, nes juos ir paruošti kainuoja nepalyginamai daugiau. Kiekvienas pagal kišenę ir poreikius gali pasirinkti - mokėti pigiau ir valgyti prastesnės kokybės maistą ar mokėti brangiau ir valgyti naturalų, geresnės kokybės. Visada yra galimybė kraustytis į kaimą ir viską augintis pačiam, bet sorry, žmogus, kuris savo gyvenimo didžiają dalį praleidžia manydamasis sau maisto, sugrįžta į akmens amžiaus laikus.

    @Irma

    Vegetarai valgo daržoves, su kuriomis situacija yra lygiai tokia pati. Jos auginamos net ne žemėje, o mineralų prisotintuose skysčiuose, todėl ten natūralumo gal netgi mažiau nei tose lašišose. Būkim realistai, situacija su maistu visur vienoda.

    P.S. natrio glutamatas saikingai vartojamas nėra kenksmingas. Jis jau šimtus metų naudojamas kinų ir kitų rytų azijos tautų virtuvėse, nes yra natūraliai randamas jūros gėrybėse (man rodos). Saikingai vartojant, natrio glutamatas tiesiog pageriną skonį ir stabdo alkio jausmą. Jei apie tai žinai prieš valgydamas maistą su juo, puikiai gali viską suvokti ir kontroliuoti…

  7. Bri | 7/8/2008 at | Pastovioji nuoroda

    Tačiau čia toks abstraktus straipsnis, kodėl nėra straipsnių su tiesioginiais faktais ir nutikimais, kai žmonės apsinuodija/nukenčia nuo dirbtinu būdu užaugintos lašišos, ir ne vienas, ir ne du, o daugiau? Trūksta kažkokio pagrindo :)

    Anyway, kadangi lašišą valgau gal tik kartą į mėnesį (arba dar mažiau), o kepta lašiša man tokia pat skani, tai nejaučiu problemos ją išsikepti. Kita vertus, gaminant sušį ar kitą japonišką patieklą sunku įsivaizduoti ne žalią žuvį. Tačiau japonai naudoja tuos aštrius garstyčių padažiukus, neva numušančius galima infekciją.

    O kas liečia fermerininkus, auginančius žuvį, nemanau, kad kiekvienas iš jų naudoja chemikalus. Be to, po tokių skandalų, manau bus sutiprinta kokybės kontrolė ir patys žuvies augintojai susigriebs.

  8. Manija | 7/8/2008 at | Pastovioji nuoroda

    Gavau aš irgi tą laiškelį… Iš patirties žinau, kad įvairūs “kontrolės punktai” (nesvarbu, mūsiški ar ES) problemų iš esmės neišprendžia. Tas faktas, kad tokie egzistuoja jokiu būdu neįrodo, kad viskas vyksta pagal taisykles.

    Galim ginčytis iki pamėlynavimo, kas yra sveika, o kas ne, bet aišku viena - šiuo metu pasirinkimas yra toks menkas, kad geriausiu atveju renkamės iš dviejų blogybių mažesnę. Taigi, nieko kita nelieka, tik valgyt kuo įvairesnį maistą, koks jis bebūtų, nes tai visvien geriau, nei vartot maisto papildus.

    “jau dabar pasaulyje yra daugybė badaujančių žmonių. Jei viską bandytume užauginti natūraliai - badautų dar daugiau - žemėje nėra pakankamai resursų pavalgyti tokiai gausybei žmonių. Todėl reikia ir tų nenatūralių super greitai gaminamų produktų - be jų žmonija neišgyvens.” :D :D :D ai, šito nekomentuosiu….. :D :D

  9. garbane | 7/8/2008 at | Pastovioji nuoroda

    As jau geriau valgysiu sita zuvi nei be saiko gaudoma vandenynuose. Zmones godus - jiems nusispjaut kad del sito godumo baigia isnykti nemazai laisveje gaudomu zuvu - menkes, tunai, etc. Kai susivoks bus per velu. Todel as kaip tik stengiuosi rinktis fermose auginamas zuvis, krevetes ir t.t.

  10. garbane | 7/8/2008 at | Pastovioji nuoroda

    Ups. Ne vandenynuose, o upese :)

  11. Irma | 8/8/2008 at | Pastovioji nuoroda

    To Karve

    Daržovių patiems užsiaugint galima :) Žinoma, ne viską, bet taip sumažinamas kenksmingų medžiagų su maistu patekimas į organizmą kiek galima labiau. Jei racione bent 50 proc švarių produktų, save nuodiji mažiau ;)

  12. Di | 11/8/2008 at | Pastovioji nuoroda

    As jau tikiu viskuo. Pati esu siek tiek susijusi su maisto pramone, todel tenka bendraut su vet.inspetkoriais. Zinot kas dar baisu kalbant apie fermose uzaugintas lasisas? O gi ANTIBJOTIKAI! Seria zuvis antibjotikais ir vargo nemato. O mes juos suvalgom… cia dar baisiau…
    o dar baisiau kai pasiziuri i duona, i pieno produktus…

  13. Nora | 8/9/2008 at | Pastovioji nuoroda

    na laukinės ir pirktinės skonis tikrai skiriasi, o nuo pirktinės keptos man pkažkodėl paleidžia vidurius, taigi tikiu kad čia ne pasakos

  14. oleta | 11/9/2008 at | Pastovioji nuoroda

    Pilnai sutinku su siais faktais,nes su kiauliena ir vistiena lygiai tas pats…viskas pagreitinta,viskas nenaturalu….va taip,varykim i miskus ir valgykime lapus bei saknis grauzkime kol dar ju per prievarta neriaugino:)

  15. mindaugas | 5/2/2009 at | Pastovioji nuoroda

    na jei kam idomi mano nuomonė tai manu kad adlis tieso yra siek tiek paieskojus internete, prisiminus studija medicino universitete ir perskaicius “Science” žurnalo straipsnį norečiau pastebėti jog “retų aminorūgščių” tokios savokos visai nėra, manyčiau autorius turėjo omenyje “nepakeičimas aminorūgšris” - kurių žmogaus organizmas pats negali pasigaminti omega-3 ir omega 6, kusių yra daug augalinės kilmės aliejuose. bet kokioje žuvyje yra daug vadinamūjų “Gerujų” riebiųjų rugščių, kurius ypač reikalingų smegenų vystumuisi ir veiklai užtikrinti. “gerosios” riebiosios rūgžtys randasi žuvų riebaluose.

    straipsnyje minėtas KANTAKSANTINAS yra naudojamas kaip dažiklis visoje maisto pramonėje ir žymimas E161g, netgy patys žmonės jį vartoja, savaiminio įdegio piliulių pagrindu http://www.food-info.net/lt/e/e161g.htm

    kas liečia polichloruoto difenilo ir dioksino tai yra grynai pasaulinės pramonės produktas ko pasekoje yra užteršta visa musų aplinka ir gyvūnai, ne tik minėtos lašišos. žinoma laukinės lašišos plaukia toliaus nuo krantų ir gyveno jūroje kur yra mažesnė koncentracija minėtų medžiagų.

    papildoma informacija pie šias medžiagas:
    http://www.vsv.lt/mokymas/Sveika_mityba/2128.html
    http://lt.wikipedia.org/wiki/Dioksinas

    kalbant apie padidinta sunkiųjų metalų kiekį, tai taip pat yra mūsų ūkinės veiklos rezultato pasekmė, netgi lietuvoje, kaikuriuse ežeruose ar upėse pagautos žuvys turį padidinta sunkiųjų metalų kieky. telkinaia yra užteršiami kai nepakankamai gerai nuotekos (pramoninės ar buitinės) leidžiamos į vandens telkinius.

    kalbant apie antibijotikų naudojimą, tai ištikro jie plačiai naudojami givulininkystėje, ypač auginant mėsai skirtus gyvūnus.

    Tai yra mano nuomonė ir aš visada pirmenybe teikių natūraliems produktams, tačiau realybė yra tokia, kad naturalus produktas visada kainuos žymiai brangiau, o mūsų organizmui nenaudingų priedų mes visada rasime kiekviename maisto produkte pirktame parduotuvėje

  16. Marius | 7/3/2009 at | Pastovioji nuoroda

    Sveiki, as tuo straipsniu tikiu, nes kai iskepi lasisa ir palaikai ja nors 30min nesuvalgyta, tai tada jau laikykis, nuo jos toks kvapas sklinda, kad uj uj. Pats baisiausias dalykas tokioja zuvyja yra antibijotikai, jie visa organizma vercia i puvancia mase, prasideda pilvo, skrandzio problemos. Niekas nepaminejo, koks kenksmingas yra tokioja lasisoja randamas gibsidabris, juk jis pasilieka organizme, abejoju, ar tokioja lasisoja yra Omega 3/6, zodziu tuoj valgysim plastmasini ir be skoni maista, bent jau as, valgau tik naturalu maista, kiausus, avizas, grikius, perku morkas is Eko ukio, spaudziu sultis.

{ 1 } Trackback

  1. […] gali būti įdomu sužinoti apie natūraliai užaugintą maistą. Ypač prisimenant diskusiją apie dirbtinai užaugintas lašišas. Viena didžiausių rinkos rytimų bendrovių Nielsen savo 2009 metų prognozėje pranašauja, jog […]

Parašykite komentarą

Jūsų el. pašto adresas niekada nebus paskelbtas ar perduotas kitiems.