Šiandien patiekalas iš varškės. Tai vengriškas patiekalas. Vengrų kalba jis vadinasi túrógombóc.
Ar atkreipėte dėmesį, jog varškė skirtingose Europos šalyse skiriasi? Graikų myzitra, italų ricotta ar portugalų queso fresco pasižymi salstelėjusiu skoniu ir lengvumu, tarsi būtų padaryta iš varškės ir jogurto mišinio. Šie produktai beveik nėra grūdėti, todėl iš jų lengva daryti įvairius kremus. Gal todėl jie tokie populiarūs tų šalių konditerijoje.
Mūsų varškės grūdėtumas didesnis, o ir pati varškė dažnai gerokai rūgštesnė. Būtent tokia varškė ir tinka šiam patiekalui. O prie ko čia vengrai, paklausite jūs? O prie to, jog vengrai turi varškę, kuri panaši į lietuvišką. Ir gamina jie iš jos varškėtukus, kurie panašūs į lietuviškus. Ir valgo visai kaip mes - su cukrumi ir grietine. Tik paniruoja vengrai juos džiūvėsėliais. Kas galėjo pagalvoti, kad mes tokie panašūs?
2 asmenims
500 gr varškės
2 kiaušiniai
2 valg. šaukštai miltų
2 valg. šaukštai manų kruopų
1 stiklinė džiūvėsėlių
Grietinės, cukraus, druskos
Į dubenį sudėkite varškę, kiaušinius, miltus ir manų kruopas. Viską gerai išmaišykite. Aš tai darau rankomis. Uždenkite ir padėkite 1 valandai. Per tą laiką manai išbrinks ir tešla pasidarys vientisesnė.
Paskrudinkite džiūvėsėlius. Tam į įkaitusią sausą keptuvę suberkite džiūvėsėlius ir pastoviai maišydami pakepinkite, kol jie paruduos iki lazdyno riešuto spalvos.
Į didelį puodą pripilkite daug vandens, užvirinkite ir gerai pasūdykite.
Kol vanduo užvirs, pagaminkite varškėtukus - maždaug graikinio riešuto dydžio kukuliukus.
Dėkite į verdantį vandenį. Kai varškėtukai iškils, virkite dar 4-5 minutes.
Išimkite juos kiaurasamčiu po kelis. Palaukite kol vanduo nuvarvės, dėkite į džiūvėsėlius ir apvoliokite.
Grietinę sumaišykite su cukrumi ir patiekite su varškėtukais.
Už receptą ačiū mano krikšto mamai Virginijai – Vengrijos kulinarijos žinovei.
{ 4 } Comments
Įdomu, o kam reikia džiūvėsėlius paskrudinti? Dėl skonio ar spalvos?
Dėl skonio. Spalvos jie ir šiaip turi.
PS Pagalvojau, kad galima būtų ir su smulkintais miško riešutais
Buvo laikotarpis, kai kiekvieną savaitę kas antrą dieną gaudavau po 3 l kaimiško pieno. Kadangi saldaus pieno negeriu, o šeimyna jo irgi suvartot nepajėgė, bandžiau eksperimentuot - skaičiau literatūrą ir gaminau įvairius varškės tipo produktus. Kaitinau rūgpienį - gavau paprastą varškę, rūgpienį “apdirbinėjau” verdančiu pienu (įvairiais santykiais) - gavau visą eilę savotiško produkto - kažko tarp varškės, ir sūrio. Pradedant rūgštesniu, baigiant saldžiu. Labai patiko produktas, gautas karštą pieną maišant su jogurtu (be priedų). Nusunkus ir paslėgus gaunam be galo švelnų sūrį be grūdelių… Dar galima pieną “sutraukt” citrinos sultimis, actu ir pan. Paskui sunkt, slėgt, maišyt su prieskoniais…. Kiekvienas produktas turi savo pavadinimą (sunku visus įsiminti), kilmės šalį… Patarčiau kiekviena kulinarijos mėgėjui pabandyt.
oi nerealus varskeciai
paprasai ir greitai pagaminami ir tikrai skanu
o pagardinti galima kiekvienam pagal skoni.
Parašykite komentarą