skaniai.lt

Prieš gerą mėnesį rašiau apie kulinarinį pajūrį. Šiandien pribrendau brūkštelėti antrą dalį.
Vakarienė man niekada nesibaigia tol, kol mano lėkštėje neatsiranda kas nors saldaus. Pakėlę malonumo kartelę vakariene „Skandale“, nebegalime jos nuleisti ir deserto atžvilgiu. Einame į išbandytą deserto vietą - viešbutyje „Navalis“ esančią kavinę. Manau, jog Lietuvoje nėra daug gerų vietų, kur neskubėdamas prie puikios kavos ar geros arbatos malonioje aplinkoje galėtum sušlamšti lėtai pasigardžiuodamas suvalgyti mažą saldų kūrinėlį iš tešlos, uogų, ledų, padažo ir dar bala žino ko, bet labai skanaus.
„Navalio“ desertus rekomendavo viena ilgą laiką Klaipėdoje gyvenusi anykštėnė. Kelis kartus ten valgiau šokolado putėsius su balo šokolado ir aviečių padažu, todėl nustembu, kai atėjęs šį kartą deserto nerandu meniu. Kadangi atėjome ir išeiti nenorime - renkamės iš to kas yra. Desertų sąrašas nedidelis, todėl po trumpų derybų „ar duosi man paragauti savo“ (nes abu norime to paties deserto) užsisakome „Šefo trio (12 Lt)“ ir „Panna Cotta su miško uogų ir raudono vyno padažu (9 Lt)“
„Šefo trio tai lėkštėje išdėliotos trys nedidelės saldžios salelės – plikytas pyragaitis su varškės įdaru, šiltas kriaušių pyragas ir graikinių riešutų ledai. Visas desertas,ypač plikytas pyragaitis ir graikiniai ledai, buvo labai subalansuotas. Apskritai, padvelkė haute cuisine, kur skirtingos patiekalo dalys papildo vieną kitą. Taip ryškų naminių (įtarimą vėliau patvirtinimo padavėja) ledų skonis dera su beveik nesaldžiu pyragaičiu. Panna Cotta - geras lengvo deserto pavyzdys, nors savo skonio potyriais ir paprastesnis nei „Šefo trio“. Apibendrinant. Nors meniu keitimas ir įneša siurprizų (būtų puiku, jei sugrąžintų šokoladinius putėsius), tačiau „Navalis“ į desertus žiūri rimtai.
Kažkada perskaičiau kulinarijos metro Arūno Oželio frazę, jog „restoranui svarbūs 3 dalykai – vieta, vieta, vieta“. Tačiau mūsų Lietuvėlėje esama vietų, į kurias važiuoti reikia specialiai. O nuvažiavus norisi sugrįžti vėl. Tokia vieta yra Ventės rage esantis viešbutis-restoranas „Šturmų švyturys“ [www]. Jei skaitote Verslo žinias, tikriausiai žinote, jog penktadienio priede „Savaitgalis“ jie vertina įvarius restoranus ir suteikinėja jiems reitingus. Aukščiausias galimas reitingas yra 25 ir jis suteiktas vieninteliam, prieš beveik metus į vertintam „Šturmų švyturiui“ . Psichologai sako, jog 99% mūsų nuomonės apie daiktus ir reiškinius įtakoja autoritetingi šaltiniai, o kadangi esu pajūryje ir noriu šviežios žuvies, važiuoju tiesiai ten. Draugai patarė staliuką užsirezervuoti telefonu. Tą padarau ir atvažiavęs suprantu, jog ne be reikalo.
„Šturmų švyturys“ yra žuvies restoranas. Tačiau kokie vaizdiniai iškyla prieš jus, kai kalbame apie žuvies retoraną. Pakeliavę po Viduržemį greičiausiai įsivaizduoja restoraną uoste su atvira terasa ir dideliu šviežių žuvų, moliuskų, krabų ir dar bala žino ko prikrautu vitrininiu šaldytuvu. Tie, kurie žiūri kelionių arba kulinarijos kanalus per TV, matė, kaip meistriškai imama kokia šviežia dorada, tuno ar kardžuvės gabalas, kuris meistriškai iškepamas keptuvėje ar griliuje. Visa tai atrodo įspūdingai ir labai skaniai, tačiau nevisiškai lietuviškai. Jei paprašyčiau įsivaizduoti žodžių junginį lietuviškas + žuvies restoranas, vaizduotė tikriausiai pieštų didelį katilą žuvienės, silkės salotas ir porą ant sienos pakabintų tautinės buities rakandų. Šis restoranas atitinka tokį įsivaizdavimą, tačiau pakelia jį iki kitokio prabangaus paprastumo (anot Verslo žinių) lygio. Aplinkoje vyrauja žydrai mėlynos spalvos ir šviesios, natūralaus medžio sienos. Įvairūs variniai rakandai, džiovintos gėlės ir senos žvejų nuotraukos nuteikia jaukiai. Jautiesi tarsi svečiuotumeisi pas Kuršių žvejus sodyboje. Apie interjerą tiek rašau todėl, jog būtent tokia aplinka, po maisto žinoma, turį įtakos tokiam fenomenaliam restorano populiarumui. Čia tiesiog gera. Tačiau apie maistą.
Restoranas neturi pastovaus meniu, nes pagrindinis patiekalas visada yra tą rytą sugauta šviežia marių žuvis. Tai, kas tą dieną siūloma, kreida surašyta šalia šviežios žuvies šaldytuvo esančioje lentoje. Pagrindinis restorano patiekalas – šviežiai ant atviros ugnies kepta žuvis su keptomis daržovėmis. Kaina priklauso nuo žuvies ir svyruoja 8-12 lt ribose už 100 gr. Kadangi labai alkani nebuvome, žuvies nevalgėme. Užtai ragavome kito firminio restorano patiekalo – žuvienės (12 lt). Patiekus žuvienę ant stalo, šeimininkė nuo laužo atneša ir į žuvienę užgesina nedidelį nuodėgulį bei įpila šlakelį degtinės. Jei restorane būsite pirmą kartą, prieš užgesinant sugalvokite norą. Jei noras neišsipildys per 2 savaites, teks apsilankyti dar kartą. Pati žuvienė švelni ir skani, tačiau ypač noriu paminėti prie jos patiekiamą duonos užtepą. Žinia, žuvienė skysta sriuba, tad norint ja bent šiek tiek pasisotinti, reikia ją valgyti su kažkuo. Tas kažkas yra skrudinta balta duona (nors galėjo būti ir be sezamo – vienintelis mažas trūkumas) ir prie jos patiekiamas burnoje tirpstantis užtepas pagamintas iš sviesto ir valytų žuvies riebalų.
Antram nutariame paimti šaltą užkandą. Apsistojame ties „Šamo auselėmis“ (žuvies koldūnai, 9 Lt) ir nėgės užkanda (22 lt). Kai priėjusios padavėjos paklausiu, kas tai per užkanda, išgirstu štai tokį atsakymą „silpnai karštai rūkyta nėgė su putpelių kiaušiniais ir burokėlių karpačio“. Dar nežinau, kas tas restorano karpačio, bet įspūdį daro. Dar labiau įspūdį daro pats patiekalas. Nėgė – tai riebi žuvis, lengvai parūkius (retoranas tai daro pats) jos riebalai suformuoja drebučius, kurie maloniai tirpsta burnoje. Visa tai patiekta su labai plonai supjaustytais apvirtais burokėliais. Dieviška. Jei Verslo žinių korespondentai važiuotų 300 km dėl žuvienės, aš tai daryčiau dėl nėgės užkandos.

Viešbutis „Navalis“
H. Mano g. 23
Tel. +370 46 40 42 02
Desertai – 10-15 Lt
Restoranas „Šturmų švyturys“
Ventės Ragas
Tel. +370 650 90139
info@sturmusvyturys.lt
Pietūs dviems – 100-150 Lt