Mėgstu kulinarinius kursus. Kelis kartus būdamas mokinio ir ragautojo vaidmenyje gerai pailsėjau. Gal todėl radęs info, kad „Skonio studija“ (pastaruoju metu apie juos gana dažnai rašau) vienas iš vadovų Vladislovas Judickis organizuoja kulinarinius kursus, užsirašau. Einu į „Italų virtuvės fragmentus“
Renkamės šeštadienį kelios minutės prieš vienuolika. Kursų vieta – tai parduotuvės gilumoje esantis nedidelis puslankio formos stalas su virykle apie kurį paprastai įsitaiso nuo 8 iki 12 žmonių. Atėjęs jau randu kelis dalyvius įsitaisiusius ant baro kėdžių šalia gaminimo vietos. Kursų vedėjas Vladislovas pasiūlo kavos, arbatos ar vyno. Taigi įsipilame mėgstamo skysčio, išsitraukiame popierių ir pieštuką ir pradedame.
Pradžiai pažintis su šalto spaudimo alyvų aliejumi ir Modenos balsamico actu. Sužinome, kaip atskirti gerą produktą nuo blogo, ragaujame orkaitėje keptos baltos duonos su alyvuogių aliejumi. Toliau prasideda gaminimas. Vladislovui svarbu, kad svečiai nenuobodžiautų, todėl laiko reikalaujantys darbai atlikti iš anksto. Taip iš puodo traukiama ir pjaustoma jau išvirta jautiena, greitai daromas padažas ir serviruojamas pirmas patiekalas, kurį čia pat ragaujame. Keli klausimai/atsakymai kaip virti ir pjaustyti veršieną ir judame tolyn stebėdami, užsirašinėdami, uostydami produktus ir ragaudami greitai gaminamus patiekalus.
Publika – nuo norinčių pagilinti bazines kulinarijos žinias iki aktyviai besidominčių maistu ir gaminimu bei besistengiančių gauti atsakymus į kulinarijos profesionalo vertus klausimus.
Bene vienintelis kursų trūkumas – tai, kad negauname pabandyti gaminti patys, nes priešingu atveju, norint pagaminti visus planuotus patiekalus, tektų pabūti iki sekmadienio paryčių.
Kursai, kuriuos jų šeimininkas linkęs vadinti praktiniais seminarais, vyks visą kovą šeštadieniais. Vieno užsiėmimo metu dažniausiai apžvelgiama viena populiari užsienio virtuvė. Artimiausias užsiėmimas kovo 8d. Jis vadinasi „Prancūzų virtuvės fragmentai“. Kursų kaina 80 Lt, trukmė 2-2,5 val. Kursai, mano nuomone, skirti pradedantiesiems. Jei turite laisvą šeštadienio pusdienį, norite pailsėti malonioje aplinkoje ir sužinoti vieną kitą receptą bei gaminimo techniką – rekomenduoju.
Gaminti patiekalai:
Virta jautiena su tuno padažu (Vitello Tonato)
Daržovių salotos su gorgonzolos/jogurto/citrinos padažu
Vytintas kumpis su melionu (Prosciutto e Melone)
Spageti su trumais (Spaghetti al Tartufi Neri)
Troškinta jautiena su daržovėmis (Osso Buco)
Vaniliniai ledai su keptais ananasais pipirų padaže
{ 14 } Comments
Labai įdomi tema. Ačiū. Jau ne kartą internete pakyla šis kursų klausimus, anksčiau kiek ieškojau, tai rasdavau tik tobulinimosi kursus profesionalams. Kad pačiam nieko neduoda daryti tai jo - negerai. O 80 Lt čia už vieną užsiėmimą?
80 Lt kaina už vieną. Girdėjau, kai būna tema suši tai duoda susisukti patiems.
Jau seniai man “kabo” klausimas, kaip atskirti gerą alyvuogių aliejų ir Modenos actą nuo prasto?
Jau seniai neperku pigiausio, bet kartais ir brangesnis kažkoks… įtartinas…
taigi, kaip???? Ačiū.
Neesu ekpertas, tačiau, mano nuomone, geriausias indikatorius yra kaina :). Alyvuogių aliejaus kaina - apie 30 Lt uz 0,5 l. Dar tamsus butelis. Dar, kai kurios šalys, pvz. Graikija, naudoja rūgštingumo rodiklį. Aliejus geras, jei rodiklis yra gerokai žemiau nei 1% (bet čia skonio reikalas). Apskritai geriausia ragauti. Dėl acto paprasčiau. Reikia žiūrėti kad nebūtų dažiklių, karamelės ir pan., nes natūralus actas tai gauna brandos procese. Dar tikrai gero Modenos acto konsistencija panaši į syrupo. Tokio kaina 50-100 Lt, bet naudosi ilgai, nes užtenka tik kelių lašų.
Jo… Vadinasi, gero Modenos acto pas mus turbūt nebūna… (bent jau prekybos centruose)
Šiaip, nedaug klystu rinkdamasi, nes būtent ir žiuriu į sudėtį, bet kažkaip visur ta karamelė, dažikliai. Neseniai nusipirkau buteliuką, kur rašo, neva brandintas ąžuolo statinėse, ale visvien su karamele.
Dar vienas klausimėlis. Ar tiesa, kad extra virgin aliejų geriausia naudot “žalią”, o kaitinimui geriau rinktis karštai spaustą (prastesnį)? (ne todėl, kad jis pigesnis, o todėl, kad kaitinti tinkamesnis)
Dėl Modenos acto, tai mačiau toje pačioje skonio studijoje (nereklama :)). Dėl aliejaus. Rizikuoju pasirodyti neprofesionalas, tačiau manau jog kepimui tinka tiesiog pigesnis (Gali būti ir pomace. Aš pats jį naudoju). Dėl 2 priežasčių. Jo sunaudoji daugiau, tai kam mokėti. Jis dažnai turi ir ne tokį ryškų skonį, kurio, pvz. kepant blynus, visai nereikia. Apskritai spalva priklauso nuo alyvuogių rūšies ir su skoniu nebūtinai siejasi. Jei kalbėti apie aukštas temperatūras, pvz. gaminant kinų virtuvę, tai alyvuogių aliejus apskritai nelabai tinka.
Kaip pajausti, kai tik ziuri, kai kitas gamina? juk maisto gaminimas - tai daugiau pajutimas, nei recepto isidemejimas ar uzsirasymas… receptas gali buti tik pagrindas ar maza ideja patiekalo gamybai… paziureciau kaip italai is sono ziuri ir uzsisasineja, ka ir kiek deti:)
Na turim ką turim. Reikės savo kursus organizuoti
Taip norėjau sužinoti apie prancūzų virtuvės paslaptis, gaila, tik negalėjau praeitą savaitgalį. Bet vis tiek manau, jog kada nors būtinai užsirašysiu į tuos kursus, belieka įdomesnės temos palaukti. Ak, gaila jie neturi interneto puslapio, dabar taip tingisi iki Basanavičiaus gatvės važiuoti…
Laba, noreciau suzinoti ar šiais metais bus kulinariniu kursu su V. Judickiu. Ar mums pasiseks?
Renata. Atsakymą žino tik Judickis. Paskambinkite jam (8 5) 236226
Kas liečia kulinarijos kursus, tai girdėjau, kad labai neblogi atsiliepimai apie Kulinarijos akademiją. Pasieškokit internete, kažkur mačiau jų reklamą. Gal brangoki, bet ten eini dviese ir pats gamini, o paskui “suragauji” ką pagaminai.
Ar dar organizuojate kulinarijos kursus?
Čia klausimas “Skonio studijai”. Minėjo, kad bus nuo rudens. Paskambinkite jiems.
Parašykite komentarą